žmogystė

žmogỹstė sf. (2) K.Būg(Kv), Š, P.Skar, NdŽ žr. žmogysta: 1. Staiga prieš mus pasirodė baisi juoda žmogystė J.Balč. O tas kuršis toks – iš šiaudų padirbs žmogỹstę Kl. An galo ana (merga) i vė persvertė žmogyste LMD(Klt). Aš esmu tikrai žmogus, buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį, o dabar jau vėl pagrąžino man žmogystę BsPII146(Rz). 2. Žmogỹstė nue[jo] Str. Eina par lauką žmogỹstė ir nepažįstu iš tolo Krs. Kai žmogỹstė: i dirba visa ką, i apstaisyt moka Klt. Žiūrėdamas į jo žmogỹstę netikia, kad galia jis būt daktaras Šmk. Argi tu esi kap žmogỹstė, ar tu moki ką pasaugot – tik daužyt! Vrn. Netikėtai atsidarė trobos durys, ir vidun įėjo ypatinga žmogystė – apiplyšusi ir nuvargusi J.Bil. Girdi žodžius, ne sykį jau nuo tos žmogystės girdėtus Žem. Suvyniojo tą mažikę žmogysčìkę į vystyklus Šmk. Ana baisiai prigludni žmogỹstė Mlk. Kuopia jį (senelį) žmogỹstė, gera ana Klt. Baisiai darbinykė to[ji] žmogỹstė Sur. Ana da nesena žmogỹstė Ds. Anos te gražumas: žmogỹstė kap žmogỹstė Švnč. Drūtai graži žmogỹstė Trgn. Panykus žmogỹstė, ar serga, ar daug darbų Sug. Boba, žmogỹstė tokia, bėdoja, kur dėt triobas Adm. Regis, yra da žmogỹstės, gali dirbt Kvr. Tai jau žmogỹstė, tai jau nėr tokios žmonos kap ana Ad. To[ji] žmogystė̃lė tai nieko, nedidžiutė, smulkutė Skp. Šakelės nepakeldavau i su rankom kratydavau [mėšlą], kokia žmogystė̃lė – devynių metų Sdb. ║ (neol.) V.Kudir artistas, vaidinantis scenoje. 3. žmona: Pasimk, vaikeli, žmogỹstę i gyvenk Klt. Gera žmogỹstė buvo, ir prie svečio, ir prie pečio, ir kaip seniau reikėjo – audėja, verpėja Dbk. Valkiojies pakraščiais, gal savo žmogỹstės neturi Lel. 4. D.Pošk, L, Rtr, NdŽ žmogiškumas: Žmogystė, geras noras, gerumas SD137. 5. Q343, SD¹18, SD36, DK31, CII40, R, R254, MŽ, MŽ340, N, KII55, K, Sut, S.Dauk, I, M, OGLII260, FT, LEXXIII420 bažn. žmogiškoji prigimtis: Žmogystė, žmogaus prigimimas SD137. Giesmė apie Christaus deivystę ir žmogystę Mž343. Per dyvną ir šventą priėmimą žmogystės tavo, gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Sūnus Dievo ten pats buvo, veide žmogystės savo atėjo ir dvasią šventą veidu karvelio apvilko Mž132. Dėl žmogystės vadina jį (Jėzų Kristų) vaisiumi įsčios mergiškos, o dėl dievystės – alga jį Viešpatimi DP474. O čionai turi vartot, koki tatai yra stebuklinga dievystė su ta žmogyste suglausta, kad jis (Jėzus Kristus) visa žinojo, išmanė, kas turėjo dėtisi su šventa žmogyste jo MP106. Christui ypačiai pridera sūdyt ir pagal dievystės, ir pagal žmogystės SPI21. Dieve Tėve, būkim (būk man) meilingas, o atleisk biednai žmogystei mano MP50. Stebuklingas gimimas [Kristaus] … stojos [kaip] suglaudimas deivystės su žmogyste PK152. Lygus jis (Jėzus Kristus) yra Tėvui pagal deivystę, mažesnis jis yra nei Tėvas pagal žmogystę BPII188. Ataduome ing tavo valią žmogystės prigimimo dalią KN237. Dėl to tame sakramente paslėpiau dievystę muno, idant priimdamas kūną ir kraujį muno pagal natūros žmogystės nepiktintumys P. Jis (Jėzus Kristus), vėl užslėpęs žmogystę savo, išejo iš bažnyčios nematomas M.Valanč. Kentėjo gi ir numirė Jo žmogystė A.Baran. Visam galą apturėjo, ką žmogystėje kentėjo KN236. 6. LC1879,30 žmonija: Norime visomis teisybėmis, prigulinčiomis visai žmogystei, lygiai su mūsų kaimynais naudoti A1883,4.